Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neįveikė kas dešimtas abiturientas ir vargu ar kas ginčysis, kad koją dažnam jaunuoliui galėjo pakišti būtent pasyvus požiūris į knygų skaitymą.
Naujausiais leidyklos „Alma littera“ inicijuoto tyrimo duomenimis, vaikai per dieną knygų skaitymui skiria 31 minutę. Sunku įvertinti, tai daug ar mažai? Palyginimui – kompiuteriams, planšetėms, televizoriams ar išmaniesiems skiriama iki 4 val. per dieną.
Edukologijos mokslų daktarė, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintoja, tinklaraščio apie švietimą autorė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė skiepijant meilę knygoms pabrėžia disciplinos reikšmę: „Išjunkite televizorius, kompiuterius ir paskaitykite kartu su vaiku“, – siūlo ji.
Pirmųjų skaitymo patirčių svarba
Vilties teikia statistika, kad Lietuvoje knygų neskaitančių žmonių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 12 proc., tačiau tiek psichologai, tiek edukologai sutaria, kad vis dar taisytina sritis – tėvų indėlis į vaikų skaitymo įgūdžių formavimą. Dažno namai skendi knygose, tačiau dulkių sluoksnis ant jų leidžia manyti, kad patys suaugusieji retai jas paima į rankas, o dar rečiau skaito savo mažiesiems. Siekiant tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius, pernai pavasarį inicijuotas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo pradėta įgyvendinti įmonių grupės „Alma littera“ vizija „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“. Vaikų skaitymo skatinimą nuo mažens remia ir alternatyvaus vaikų darželio „Vaikystės sodas“ įkūrėja A. Landsbergienė, kuri savo atžalas su knygomis supažindino jiems sulaukus… šešių mėnesių.
„Iš pradžių vyksta tiesiog vaiko pratinimas prie knygos, bet dažnai tėvai pamiršta, kad tai – irgi skaitymo įpročio formavimo dalis. Jau su šešių mėnesių vaikeliu galima vartyti knygą, rodyti paveikslėlius, išraiškingai pasakoti. Pamatysite – netrukus, sustiprėjus motorikos įgūdžiams, vaikas ima pats vartyti knygeles. Štai jums ir pirmieji skaitymo įpročio daigai“, – patirtimi dalijasi daugiavaikė mama.
A. Landsbergienės teigimu, nuo pirmosios pažinties, plėšomų puslapių ir klausimų „kas čia“ iki realaus skaitymo dar toli, tačiau šios pirmosios patirtys, siekiant paskatinti meilę knygai, yra ypatingai svarbios.
Obuolys nuo obels netoli rieda
Laipsniška vaiko kelionė į knygų pasaulį ne tik skatina jo vaizduotę, protinę veiklą, padeda lavinti kalbos įgūdžius ar ugdo koncentraciją. Tinkamai parinktos knygos kuria vertybių skalę, socialinius ryšius, formuoja pasaulio suvokimą, o tėvų pagalba knygų pažinimo kelionėje lydint savo vaiką netgi stiprina šeimos santykius. Edukologė Austėja Landsbergienė tikina, kad įprotis skaityti yra įgyjamas, o ne įgimtas, o tėvų vaidmuo pirmuosiuose skaitymo etapuose lemia šio įpročio ilgalaikiškumą.
„Vaikai mokosi stebėdami: jeigu tėvai sėdi prie televizoriaus, tai moralizuok nemoralizavęs – vaikas norės sėdėti prie televizoriaus, o ne čiupti knygą į rankas. Tik labai nedaug žmonių turi įgimtą didžiulį norą skaityti. Mes patys pastebėjome su savo vaikais: vienu metu yra tarpsnis, kai vaikas iš skiemenavimo pereina į tikro skaitovo tarpsnį. Tai yra pats jautriausias etapas, o mes, suaugę, dažnai to nesuprantame. Kodėl? Todėl, kad mums atrodo, jog vaikas jau skaito. Tuomet užsidedame riebų pliusą ir paliekame vaiką ramybėje“, – esminę lūžio ribą komentuoja A. Ladsbergienė.
Jos teigimu, būtent šis periodas vaikui ir yra sunkiausias, nes jis dar nesupranta ką skaito, tad nejaučia ir rezultato malonumo. Tėvai, pro akis praleidę šį mažiausiojo etapą, rizikuoja, kad potencialus skaitovas mes knygą į šalį ir įsijungs televizorių, kuriame viskas atrodo daug paprasčiau.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 100 knygų namuose turi tik 15 procentų Lietuvos mokinių, o internetą namuose – apie trys ketvirtadaliai vaikų. Tad sudominti literatūriniu pasauliu darželio vadovė siūlo ir pasitelkiant technologinę pažangą.
„Mūsų sūnūs (12 m. ir 10 m.) teigia, kad jiems jau nebėra skirtumo, ar knyga popierinė, ar elektroninė. Be to, kadangi jie skaito ir prancūzų bei anglų kalbomis, įsigyti elektroninę knygą norima kalba yra net paprasčiau“, – pastebi pašnekovė.
Perskaitytos knygos gali lemti ir vaiko ateitį
Minėti tyrimai rodo, kad vaikai, kurių šeimoje skaitymui skiriamas dėmesys, patiria ne tik trumpalaikę naudą, tačiau ir deda pagrindus ateities sėkmei bei pasiekimams. Įrodyta, kad vaikai, kurie išmoko skaityti prieš pradėdami eiti į mokyklą, turi didesnę motyvaciją tolimesniam mokymuisi, tad panašu, kad įmonių grupės „Alma littera“ vizija „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ yra nukreipta ne tik į tarptautinį šalies įvaizdį, tačiau ir į kiekvieno piliečio ateitį.
„Visada teigiu, kad mes vaikystėje ir paauglystėje įgyjame pačius svarbiausius įgūdžius, kurie vėliau leis mums gyventi savarankiškai. Skaitymas ir meilė knygai yra itin svarbūs raštingam žmogui, o, žinia, tokiam žmogui dažnai yra lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje.“
Suvokus knygų svarbą belieka nepaskęsti vaikiškos literatūros kloduose ir vaikui pasiūlyti tokį kūrinį, kurio jis pat nenorės paleisti iš rankų. Jei knygos ieškoma patiems mažiausiems, siūloma vadovautis taisykle, teigiančia, kad didžiausia vertė dažnai randama paprastuose dalykuose. O tam tereikia į knygelę žvilgtelti vaiko akimis ir ieškoti paprastų bei suprantamų formų, atpažįstamų atspalvių, suprantamų veikėjų, vengiant itin stilizuotų detalių. O pasak A. Landsbergienės, rinktis tikrai yra iš ko.
„Smagu, kad Lietuvoje išleidžiama vis daugiau kokybiškos literatūros vaikams, ypač paveikslėlių knygų, kurių labai pasigesdavau, kai augo vyresnėliai. Vaikams reikia literatūros, kuri įtrauktų, su kurios herojais jie galėtų identifikuotis, išgyventi.“, – reziumuoja edukologė.
Psichologė Lina Gudaitė: vaikui skaitymas turi kelti teigiamas emocijas
„Vieni vaikai pradeda domėtis raidėmis ir jas pažinti 3 – 5 m., o kiti sulaukę 6 – 7 m. amžiaus. Kiekvienas vaikas skaityti pradeda skirtingu metu ir labai svarbu, kad tėveliai pastebėtų vaiko jautrųjį raidos periodą – kada vaikas pradeda domėtis knygutėmis, raidėmis ir tinkamai paskatintų, padrąsintų vaikus. Būtent tėvų pavyzdys ir gali labiausiai paraginti mažuosius domėtis knygomis, skaitymu. Jeigu nuo mažens vaikas matys skaitančius tėvus, jis mėgins modeliuoti tėvų elgesį, tad ir jo skaitymo įgūdžiai pradės formuotis anksčiau. Didžiulė tėvų įtaka vaiko asmenybės raidai seniai įrodyta moksliniais tyrimais.
Vaiko įprotį skaityti reiktų formuoti palaipsniui, nespaudžiant, neverčiant. Pirmą kartą skaitymu susidomėjusį vaiką reikėtų padrąsinti, pagirti, mokyti skaityti kūrybiškai, žaidimo forma. Svarbu, kad mokymosi procesas vaikui būtų mielas ir keltų tik teigiamas emocijas. Tuomet palaipsniui skaitymas taps malonia pažintine veikla.
Už vaikų skaitymo įgūdžių formavimą atsakingi tėvai, mokykla. Didesnis vaidmuo tenka tėvams, nes jie pirmieji gali pradėti formuoti pozityvų požiūrį į skaitymą ir ugdyti vaikų skaitymo įprotį.
Sutinku, kad šiais laikais sunku vaikus sudominti knygomis (kad ir pačiomis spalvingiausiomis), nes kompiuteriai, internetas daug labiau žavi, stimuliuoja, traukia. Ir tai nėra blogai, tik svarbu, kad kompiuterinės technologijos neužimtų viso vaiko laisvalaikio. Nuo pat mažens svarbu riboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką ir padėti vaikui susiformuoti sveiką požiūrį į technologijas – siekti, kad jos neišstumtų knygų skaitymo. Per dieną vaikas turėtų skaitymui skirti bent 30 min.“