Menu Close

NETRADICINĖ UGDYMO DIENA „MOKOMĖS KITAIP“

Rugsėjo 25 dieną, Europos kalbų dienos išvakarėse,  8, IG-IIIG klasių mokiniai mokėsi netradicinėje erdvėje – Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir senamiestyje. Kartu su 8 ir IIIG klasių vadovėmis bei istorijos mokytoja mokiniai turėjo galimybę  pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatus: įvairius archeologinius radinius, šaltuosius ir šaunamuosius ginklus, amuniciją, užsienio kariuomenių uniformas. Muziejus skirtas Lietuvos karybos istorijai ir apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių dienų. Valčiūnų gimnazijos mokiniai sužinojo, kad Lietuvos karių ginkluotė kokybe nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių ginkluotės. XIV–XVI a. pradžioje jie buvo apsiginklavę vietos meistrų pagamintais ir atgabentais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, kovojo naudodami ietis, svaidė strėles iš arbaletų ir lankų. Jau XIV a. pabaigoje ėmė naudoti ir parakinius šaunamuosius ginklus – bombardas. Išskirtinio dėmesio sulaukė  Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinis skrydis „Lituanica“. Mokinius domino  „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą lakūnų  likimas, likę daiktai  ir dokumentai, lėktuvo nuolaužos. Mokinių dėmesio sulaukė ir  ekspozicija „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941-1956 m.“, sudomino  Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas – partizaninis karas. Aplankę muziejaus ekspozicijas gimnazistai panoro užkopti į muziejaus varpinės – kariljono bokštą – noriai įveikė 101 laiptelį, susipažino su bokšto istorija bei iš aukštai pamatė kerinčią miesto panoramą. Taip pat pasivaikščiojo Karo muziejaus sodelyje – t. y. vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius. Vytauto Didžiojo karo muziejus yra ne tik istorijos, bet ir kultūros paminklas, atspindintis Lietuvos karybos raidą ir reikšmę valstybės istorijoje.

Valčiūnų gimnazijos mokiniai ne tik smagiai praleido laiką Kauno mieste, bet  praplėtė savo akiratį,  įgijo daugiau žinių, sužinojo, kokios tautos gyveno laikinojoje sostinėje, kokiomis kalbomis jie kalbėjo. Galime drąsiai teigti, kad Lietuva gali didžiuotis savo istorine tolerancija, etnine ir konfesine įvairove.

Istorijos mokytoja Rasa Jachimovičienė

Skip to content